Panevėžio lopšelis- darželis „Riešutėlis“

Mūsų įstaiga dalyvauja RIUPKA projekte. Mokytojos J. Keburienė ir R. Bžėskienė nuolat organizuoja įvairius sportinius renginius įstaigos vaikams. Gegužės 7 dieną Panevėžio Cido arenoje vyko respublikinis festivalis, kuriame varžėsi ir mūsų mažieji.  Geros emocijos, įteiktos varžybų dalyvių taurės- didelis stimulas augti sveiku ir stipriu.

Jau tapo tradicija kiekvienais metais organizuoti šeimos šventę. Šiais metais visi tapo vabaliukais. Didelėje pievoje vyko tikros sporto rungtynės. Buvo prizų, šypsenų, šokių…

Kai ryto lietus nuplauna miesto gatves ir pradeda žydėti sodai, Panevėžio mieste vyksta nuostabūs dalykai… Mūsų įstaigos meninio ugdymo mokytoja Jolanta Valickienė su kitomis kolegėmis organizavo festivalį mažiems mūsų miesto dainorėliams. Gegužės 6 dienos rytą daug pasipuošusių vaikučių ir besišypsančių tėvelių skubėjo į Muzikos mokykloje vyksiantį  konkursą- festivalį ,,Iš mažos širdelės skambanti dainelė“. Lopšelio-darželio „ Riešutėlis“ daininikės sesutės laimėjo nuoširdžiausio pasirodymo nominaciją.

Mokytoja Kristina su „ Drugelių“ grupės vaikais dalyvavo   Gabrielės Petkevičaitės- Bitės bibliotekoje organizuojamoje edukacijoje. Vaikai klausėsi Nicolos Kinnear pasakos ,,Kaip kiškis mokėsi drąsos”. Užsiėmime buvo pasitelktos sensorinės (taktinės, vizualinės) priemonės ir pojūčiai (rega, klausa, lytėjimas, uoslė, skonis), atlikome įvairias praktines užduotis, pagal knygos tekstą. Kartu su kiškiu drąsuoliu įveikėme neįveikiamas kliūtis ir nugalėjome savo baimes, vyko diskusijos ir linksmi žaidimai.

Gegužės pirmą savaitę įstaigos kieme buvo įrengtas „ Raganaitės teatras“, kuriame vaikai vieni kitiems vaidino įvairias pasakas, istorijas ir nutikimus. Atvirumas estetiniams įspūdžiams, jautrumas  meno kūrinių grožiui, poreikis išreikšti save meno kalba, gebėjimas tyrinėti įvairias meninės raiškos priemones, spontaniškai reikšti savo nuotaiką, jausmus, mintis ir santykį su pasauliu, atrasti individualų, savitą raiškos stilių, gebėjimas kurti vaizduojant, muzikuojant, šokant, vaidinant, žaidžiant. Ir visą tai išgyvena vaikai vaidindami.

Eina kiškis takeliu
Su pintiniu krepšeliu.
O krepšelyje margučiai,
Duos kiškelis jų vaikučiams.
Kiekvienam dalins po vieną,
Kad Velykų šventės dieną
Būtų linksma ir smagu
Su kiškučio margučiu.

Mokytojos Renata ir Janina su ugdytiniais dalyvauja respublikiniame projekte „ Mažųjų žaidynės“. Sveikatą tausoti ir sveikai gyventi vaikai pratinami nuo mažesns.  2022 m. balandžio 10 dieną mokytojos įstaigoje organizavo sporto festivalį. Vyko estafetės, įvairios judrios užduotys. Dalyvavo visi darželio ugdytiniai. Daug džiaugsmo, juoko, nepamirštamų įspūdžių.

Kovo 25-oji yra labai reikšminga mūsų tradicinio kalendoriaus data. Taigi gandro, šio mielo žmogaus įnamio, parskridimo iš tolimos kelionės šventė – Gandrinės! 

Yra sakoma, kad atskrisdami iš savo tolimosios kelionės, gandrai parneša pavasarį. Mat parskraidina po savo didžiuliais sparnais priglaudę kielę, kuri ir išspardanti paskutinius ledus nuo balų. Todėl vadinama ne tik kiele, bet ir „ledspira“. Belaukiant mielųjų įnamių, būtina apžiūrėti gandralizdžius, pataisyti, sutvirtinti jų pagrindus. Seniau žmonės gandrams įkeldavo aplūžusį vežimo ratą ar senas akėčias į audros nulaužtą medžio viršūnę arba ant daržinės stogo. Jei pavasarį gandrą pirmą kartą pamatytų skrendantį, – džiaugdavosi, kad visus metų darbus spėriai nudirbs, gal tik šeimininkės molinių puodų gali nemažai sudaužyti. Jei tupintį, – tada vangiai darbai eisis. Dar tikėdavo, kad geriau gandrą pamatyti dešinėje pusėje, „tiesia akimi“ – sėkmingų metų ženklas. Merginos apsidžiaugdavo, iš karto porą gandrų pamačiusios – šiais metais išskris iš gimtųjų namų. O pamačius tupintį gandrą, manydavo, kad šiemet dar „tupės“ pas tėvelį… Tačiau dažniausiai pirmieji parskridusį paukštį pamato vaikai. O džiaugsmo! Reikia mikliai kulvirsčia – „šakardu“ persiversti, tada galima nepiktai ir paerzinti šį namų draugą: „Starkau Jonai, kogaga! Tavo pati ragana! Man bandelės nekepė, Kad ir kepė – nedavė, Po tilteliu paslėpė“. Dar ir taip: „Gandrai, gandrai, suk tekinį, atnešk vaiką šiųmetinį“. Vienas iš kito vaikai pasišaipo, kai nepavyksta greitakalbe sklandžiai pasakyti: „Eina starkus pro tarpgubį“.